Euribor prognozė 2026

Dabartinės tendencijos apžvalga

Euribor palūkanų normos žymiai sumažėjo nuo 2023 metų piko, kai 6 mėnesių Euribor pirmą kartą per daugiau nei dešimtmetį viršijo 4%. Europos Centrinio Banko agresyvūs palūkanų didinimai, siekiant kovoti su infliacija, paskatino šį šuolį. Nuo 2024 metų vidurio ECB pakeitė kursą, sumažindamas palūkanas, kadangi infliacija artėjo prie 2% tikslo. 3 mėnesių ir 6 mėnesių Euribor terminai – labiausiai naudojami kintamųjų palūkanų hipotekoms Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje ir kitur – sekė šiuo mažėjimo keliu. Dabartiniai lygiai atspindi labiau palankią pinigų politiką, o rinkos prognozuoja tolesnius sumažinimus artimiausiais ketvirčiais. Sumažėjimo tempas priklausys nuo infliacijos duomenų, ekonomikos augimo ir ECB komunikacijos. Išnagrinėkite 3 mėnesių Euribor ir 6 mėnesių Euribor puslapius, kad gautumėte gyvas palūkanų normas ir istorines tendencijas.

ECB politikos perspektyvos

ECB valdančioji taryba nustato politiką maždaug kas šešias savaites. 2024 ir 2025 metų pradžioje dėmesys persikėlė nuo palūkanų didinimo prie mažinimo. Indėlių palūkanų norma – pagrindinis politikos įrankis – buvo sumažinta keliais etapais. Rinkos dalyviai tikisi, kad šis palengvinimo ciklas tęsis iki 2026 metų, jei infliacija išliks kontroliuojama. Tikslus kelias priklauso nuo gaunamų duomenų: jei pagrindinė infliacija pasirodys esanti stabili, ECB gali sustabdyti arba sulėtinti mažinimus; jei ekonomika silpnėja ir infliacija krenta greičiau, mažinimai gali pagreitėti. Christine Lagarde ir jos kolegos pabrėžė duomenimis pagrįstą požiūrį. Pagrindiniai rodikliai apima darbo užmokesčio augimą, paslaugų infliaciją ir BVP augimą. Analitikai paprastai tikisi palaipsniui normalizuoti iki neutralios normos, kai indėlių norma stabilizuosis diapazone, kuris nei skatina, nei riboja ekonomiką. Ši perspektyva palaiko palaipsnį Euribor mažėjimą link nuosaikesnių lygių nei 2023 metų aukštumose.

Infliacijos perspektyvos

Euro zonos infliacija 2022 metų pabaigoje pasiekė daugiau nei 10%, ją lėmė energijos kainos ir tiekimo grandinės sutrikimai. Nuo to laiko ji smarkiai sumažėjo, grįždama į ECB 2% tikslinę zoną 2024 metais. ECB prognozuoja, kad infliacija stabilizuosis apie 2% vidutinės trukmės laikotarpiu, jei nebus didelių šokų. Energijos baziniai efektai daugiausia išsisprendė; dabar dėmesys skiriamas pagrindinei infliacijai (neįskaitant energijos ir maisto), kuri paprastai yra labiau stabilizuota. Paslaugų infliacija ir atlyginimų susitarimai išlieka svarbūs. Jei atlyginimų augimas sumažės ir produktyvumas pagerės, infliacijos perspektyvos išliks palankios, o ECB galės tęsti palūkanų mažinimą. Infliacijos atsinaujinimas – pavyzdžiui, dėl geopolitinių tiekimo šokų ar atlyginimų spiralės – priverstų ECB laikyti arba didinti palūkanas, palaikant didesnį Euribor. Dauguma bazinių prognozių numato palaipsnį normalizavimąsi, kai infliacija svyruoja apie 2% ir ECB išlaiko atsargų palengvinimo nuostatą.

Scenarijų analizė: palūkanos mažėja / stabilios / didėja

Scenarijus 1: Palūkanos mažėja

Jei infliacija toliau mažės ir euro zonos ekonomika silpnės, ECB gali agresyviau sumažinti palūkanas nei šiuo metu numatyta. Šiuo atveju 3 mėnesių ir 6 mėnesių Euribor galėtų dar labiau sumažėti, potencialiai pasiekdamas lygius gerokai žemiau 2% iki 2025 metų pabaigos arba 2026 metų. Kintamos palūkanų normos hipotekų turėtojai gautų naudos iš mažesnių mėnesinių įmokų. Šis scenarijus yra labiau tikėtinas, jei augimas nuvils, nedarbas padidės arba įvyks recesija, paskatinanti ECB suteikti daugiau stimulo.

Scenarijus 2: Palūkanos stabilios

„Švelnus nusileidimas“ – infliacija tikslinėje zonoje, augimas aplink potencialą – galėtų paskatinti ECB sustoti po dar kelių sumažinimų. Euribor stabilizuotųsi vidutiniame lygyje, galbūt 2–2,5% diapazone 6 mėnesių laikotarpiui. Šis scenarijus subalansuoja poreikį paremti ekonomiką su poreikiu apsaugoti nuo infliacijos atsinaujinimo. Skolininkai matytų palyginti stabilias hipotekos įmokas po pradinio sumažėjimo nuo 2023 metų pikų.

Scenarijus 3: Palūkanos didėja

Jei infliacija pasirodys esanti stabili arba vėl pagreitės, ECB gali sustabdyti sumažinimus arba net vėl padidinti palūkanas. Geopolitiniai šokai (pvz., energijos tiekimo sutrikimai), nuolatiniai atlyginimų spaudimai arba paslaugų infliacijos spiralė galėtų tai sukelti. Šiuo atveju Euribor didėtų nuo dabartinių lygių, didindamas hipotekos išlaidas kintamos palūkanų normos skolininkams. Nors tai nėra konsensuso nuomonė, tai išlieka rizika, apie kurią šeimos ir investuotojai turėtų žinoti.

Rizikos veiksniai

Kelios priežastys gali padidinti arba sumažinti Euribor prognozes. Geopolitiniai įtempimai – energijos tiekimo sutrikimai, prekybos konfliktai ar regioninis nestabilumas – gali skatinti infliaciją ir priversti ECB griežtinti politiką. Greitesnis nei tikėtasi infliacijos atsinaujinimas sustabdytų arba atvirkštų palengvinimo ciklą, didindamas Euribor. Priešingai, staigus euro zonos sulėtėjimas arba bankų stresas galėtų paskatinti agresyvesnį palūkanų mažinimą ir sumažinti Euribor. ECB perėjimas nuo duomenimis pagrįsto vadovavimo prie labiau šikšnosparnio arba balandžio pozicijos galėtų greitai paveikti rinkas. Fiskalinės politikos pokyčiai, suverenių skolų problemos ar finansų rinkų svyravimai taip pat veikia tarpbankines palūkanas. Skolininkai turėtų būti informuoti ir apsvarstyti fiksuotų palūkanų pasirinkimus arba ribas, jei nori apriboti poveikį Euribor svyravimams.

Atsakomybės apribojimas

Šis turinys yra tik informaciniais tikslais ir nesudaro finansinės, investicinės ar teisinės konsultacijos. Euribor prognozės yra labai neapibrėžtos. Faktinės normos priklauso nuo ECB sprendimų, ekonominių duomenų ir rinkos sąlygų, kurios gali greitai keistis. Prieš priimdami sprendimus, remdamiesi palūkanų normų lūkesčiais, pasitarkite su kvalifikuotu finansų patarėju.